Dictionary of the Lithuanian Language.
vilkinti — 1 vìlkinti ( yti Pns), ina, ino Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; LL7 1. tr., intr. delsti, atidėlioti, tęsti: Vìlkinti bylą BŽ442. Ana veseliją mano vìlkino, t. y. darė, kad greitai nebūtum J. Ji kaip galėdama vilkina toliau tą svodbą BsMtI180(Brt). Tu… … Dictionary of the Lithuanian Language
vilkinti — vi̇̀lkinti vksm. Vi̇̀lkinti atsãkymą, derýbas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apvilkinti — 2 apvil̃kinti žr. apvilkdinti: Paniekinęs Išganytojų apvilkino it kokį pusprotį baltu rūbu ir liepė vesti atgal pas Pilotą M.Valanč. vilkinti; apvilkinti; atvilkinti; įvilkinti; išsivilkinti; nuvilkinti; pavilkinti; parvilkinti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvalkiodinėti — ×atvalkiodinėti (l. odwłaczać) intr. atidėlioti, vilkinti: Klausykim neatvalkiodinėdami, nuog dienos iki dienai laukdami PK81. valkiodinėti; atvalkiodinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
atvilkinti — 2 atvil̃kinti žr. 1 atvilkti 1: Jie tą dviratį kokį galelį atbulą atvilkinę TP1882,12. vilkinti; apvilkinti; atvilkinti; įvilkinti; išsivilkinti; nuvilkinti; pavilkinti; parvilkinti … Dictionary of the Lithuanian Language
bigdė — bìgdė sf. (2) menk. moteris, vilkinti per daug trumpą drabužį: Tikra bìgdė – pakinkliai matyt Lzd … Dictionary of the Lithuanian Language
delsenti — delsenti, ẽna, ẽno intr. vilkinti, delsti: Ką tu čia delsenì taip ilgai? Brž … Dictionary of the Lithuanian Language
delsti — del̃sti, ia, ė intr., tr. K vilkinti, atidėlioti, gaišti: Aš delsiu vieną, antrą dieną, t. y. darbą atidedu vis ant rytojaus J. Tačiau ji delsė su savo sumanymais P.Cvir. Kiekvieną praktišką pasiūlymą reikia nedelsiant įgyvendinti sp. Savo… … Dictionary of the Lithuanian Language
dreižti — dreĩžti, ia, ė intr. vilkinti, delsti, gaišti: Dreĩžė dreĩžė, kol tėvas parvažiavo Šl. Gana dreĩžti, imkimės darbo! Šl. Nedreĩžk po trobą, eik darbo dirbti Ll. Ar jis mano jos nebeimti, kad taip ilgai dreĩžia? Kair. Matušėlės visur buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
galas — 1 gãlas sm. (4) 1. vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga): Upė turi du galu – pradžią ir pabaigą J.Jabl. Traškėdamas balanos galas dega T.Tilv. Virvės gãlas atsivijo Rg. Atsimezgė botago gãlas Rm.… … Dictionary of the Lithuanian Language
